Muzika, kuri saugo (live 2004)

G&G Sindikatas

Šiuo metu 5.00/5
1
2
3
4
5

Įvertinimas: 5.0 iš 1 balso

You need to have the Flash Player installed and a browser with JavaScript support.

Aprašymas / Dainos tekstas

Ne jiems o mums, ne dėl jų - dėl musų...
Aš perlaužiu save ir atiduodu tau pusę,
O savąją pasėjęs vidurį tuščio lauko,
Iš naujo užauginsiu muziką kuri saugo... (2 k.)

Aš rašau naktimis, nes naktimis geriau rašosi,
Mintys, patapę bagažu į laisvę prašosi,
Klausydamas ramaus širdies instrumentalo,
Kai laiptinės betono sienos virsta "mano darbo stalas".
Iš tekančio vandens skubėjimo imu judėjimą,
Iš akmeninių knygų meną pasiversti vėjumi,
Su jais kalbėjome, dalinomės idėjomis.
Aš praradau religiją, bet įgavau tikėjimą,
Jie sėjo mano viltį mažom dalelėm ryžių,
Kai į save išeidavau, jie kantriai laukė kol sugrįšiu.
Būna - reikia laiko, bet rūkas prasisklaido
Ir vėl imu pieštuką, kad paišyt miestą raidėm.
Ne jiems tai darau, ne dėl jų - dėl mūsų.
Per pusę - vandenį, druską ir visą tai ką į save geriu -
Aš sudedu į muziką kurią skiriu...

Ne jiems o mums, ne dėl jų - dėl musų...
Aš perlaužiu save ir atiduodu tau pusę,
O savąją pasėjęs vidurį tuščio lauko,
Iš naujo užauginsiu muziką kuri saugo... (2 k.)

Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo...
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo!

Man niekas nieko neįdėjo kelio pradžioje,
Aš nemiegojau su sėkme, neteko reinkarnuotis turčium.
Išskyrus keletą supratusių - o tai užgrūdina.
Deja, beje, pasaulis juokės arba buvo kurčias.
Purčiaus. Jo, jis darė su manim tą patį -
Bruko užmarštį - rinkaus karčią atmintį,
Išmokau girdėti, vertinti klausimą,
Kiek bebūtų atsakymų - turėti dar vieną klausimą.
Nemėgstu aukso - visada buvau sidabras.
Deimantai "sucks", geriau krištolas, akmuo paprastas.
Jei širdy gyva, jei sieloj kulka -
Man svetima tai, kas lentynose dulka.
Mačiau kaip tie kuriais tikėjom
Virto tais kuriuos apsėdo.
Šiukšles įmanoma sudeginti,
Bet pelenuose liks pėdos,
Nebeliks vietos, neištrint gėdos.
Pagarba ne daiktas kur pakampėm mėtosi.
Mačiau kaip gatvėse įsigali romantinis cinizmas
Ir vietoj mūsų tampa mano. Suprantu kapitalizmas.
Su laiku bujoja ego ir ambicijos, o aš tenoriu,
Kad būtų saugomos tradicijos!

Ne jiems o mums, ne dėl jų - dėl musų...
Aš perlaužiu save ir atiduodu tau pusę,
O savąją pasėjęs vidurį tuščio lauko,
Iš naujo užauginsiu muziką kuri saugo... (2 k.)

Laikas laša minutėm į karsto dangtį vinutėm,
Stebėdamas kaip snobai baigia sms žinutėm.
Baimė vaikšto blakstienomis, lubomis, sienomis -
Įkalina tūkstančius - išlaisvina vienetus.
O mano siela jaučia alkį,
Todėl imu betoną, sutrupinu iki minčių
Ir užtepu ant "rhyme'o" duonos.
Kad susitaikyt su žeme, kad nuraminti būtų dangūs -
Ranka braižau ore magijos ženklus.
"Install'iuodamas" garsą balso stygų membranose,
Jausminėse, garsinėse gamose,
Kasdienėse, paprastų žmonių dramose -
Tai, ko nematai, tarp reklamų, ekranuose,
Šaukiančiuose "Nėra vaisingų kūrėjų",
"Praloštas mūšis", "Pragertas tikėjimas".
Reikia "dūšės" - čia dūšios - nei peno, nei meno.
Jie sakė "Tai neįmanoma!" O mes gyvenom!
Tamsa ir saulė panašios -
Abi jos akina skaudžiai,
Rūgštimi išrinktiesiems ir opiumu liaudžiai,
Ieškančiai draudžiamo baudžiamai, skaudžiai
Bet vis dar tikinčiai!

Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo...
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo!
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo...
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo!(2 k.)